Nors mano mažyliui net 8 metai kaip tik stuktelėjo, o vyresnėliui ir visas 11 metų, bet jie abu taip mėgsta mano arba tėčio balsą prieš miegą… Ypač, kai skaitome jiems knygas.

Simonui ant bangos Geltonų plytų kelias ir kaliausės daina iš Keistuolių teatro, o štai Lukas apsimeta rimtu ir varto rimtus žurnalus  tokius, kaip Istorija. Bet tereikia mums įsitaisyti į hamaką ir pradėti skaityti, kaip abu net užgniaužę kvapą nuščiūva iki pat pabaigos. Todėl mūsų biblioteka tikrai didelė. Ir net bilietą į Mažvydo vaikų skaityklą turime, bet tai visai kas kita. Aš čia apie tą “nekvėpavimą“, kai skaito tėtis ar mama.

Tai va. Kadangi tenka skaityti visokias “vaikiškas“ pasakas ir knygas (kabutėse rašau, nes man jos iš tiesų visai neatrodo vaikiškos), kai kurios ima ir įkrenta į širdį. Pvz.: Baltų lankų leidyklos debi Gliori knyga “Mylėsiu tave, kad ir kas nutiktų“. Ir ne tik man…

Šį rudenį viena mama iš tėvų grupės, padovanojo šią knygą paaugliui! savo sūnui gimtadienio proga. Nepatikėsit, bet tas kietuolis paauglys padėkojo mamai ir prisipažino, kad …. apsiverkė ją skaitydamas. Taip, kad meilės niekada nebūna per mažai. Skaitykime vaikams pasakas, kuriose viskas baigiasi gerai. Rašykime meilės laiškus, trumpas žinutes, palikime netikėtose vietose raštelius. Vaikams nėra akivaizdu, kad mes mylime juos iš to, kad mokame už jų suvartotą vandenį, naują striukę ar būrelį.

D. Gliori. Mylėsiu tave, kad ir kas nutiktų. – Vilnius: Baltos lankos, 2012. 32p.