Namų darbai, taisyklės, pareigos, motyvacija. IR aišku – nenoriu, nedarysiu, dzin, vėliau, dar truputį…
Tikriausiai visi rečiau ar dažniau susiduriame su tokiais raktiniai žodžiais. Tiek sakydami sau patiems, tiek savo vaikams.

Mano šeštokas paaugo ir supratau, kad domėtis tuo, ką mokosi mokykloje darosi vis sudėtingiau. Pradėjus kalbėti vis dažniau mane nustebina faktų gausa ir tuo, kaip jis lengvai juos įsimena… Pvz. neseniai diskutavome apie Romos imperijos žlugimą ir tiesiog žavėjausi kaip Lukas beria esminius faktus apie Cezarį arba įdomiai pasakoja kaip plebėjai kovojo dėl laisvės.

Ką reikia padaryti tėvams, kad vaikas NORĖTŲ mokytis?

  • Prisiimti atsakomybę už savo, šeimos ir vaiko ritmo sukūrimą. Nėra laiko? 🙂 Peržiūrėkite savo prioritetus.
  • Nes pirmiausia reikia laiko, skiriamo jūsų su vaiku diskusijoms. Taip taip. Diskusijoms apie tai ko vaikas šiandien išmoko, nuoširdaus domėjimosi. O ne klausimo – “Kas užduota namų darbams? Na gerai, tu pasakok, nes aš paklausiau čia šiaip, iš pareigos, bet jei nuoširdžiai tai man visai neįdomu. Tik ir svajoju kaip įlysti į internetą, atsigult prie teliko. KĄ? Tiek daug. Ir dar nori pasakyt, kad nesupranti. Viskas. Sudie mano seriale…“
  • Drąsos pripažinti, kad pamiršau, nežinau, kad nemoku taip gražiai papasakoti. Kiek metrų tas aukščiausias kalnas Lietuvos? Geras… O kad Baltijos jūra didesnė už Kaspijos? Oho.
  • Išminties nevertinti, nesipuikuoti savo žiniomis, ty neužmušti savo intelektu (Kaip kažkoks ten grybas iš filmuko apie žirnių karą su grybais:). Kai vaikas užmėto klausimais, į kuriuos nežinai atsakymo, pasijunti tikrai nekaip. Atsispirkime pagundai “parodyti, kas čia vadas“. Kitaip sakant demonstruoti pranašumo.
  • Turbūt Tu galėtum papildyti šį sąrašą. Kviečiu padiskutuoti, ko reikia kad namų darbai negadintų nuotaikos.