Kviečiu susitikti

Sveiki visi puslapio lankytojai, po vasaros pailsėję ir gal jau spėję pavargti nuo užgriuvusių šeimos, buities rūpesčių. Jei norite pažiūrėti kitomis akimis į savo gyvenimą, paieškoti kitų būdų spręsti savo problemas, kviečiu susitikti individualiose konsultacijose arba tėvų grupėse.

Šį rudenį vakarais vesiu STEP tėvų grupę cukriniu diabetu sergančių vaikų tėvams, o individualioms konsultacijoms kol kas turiu laiko pirmadienio ir penktadienio rytais, nuo 9 iki 12 val.

Lauksiu Tavo skambučio arba žinutės tel. 861614161

Milda

Reklama

Trečiadienių seminarai

Sveiki,

Susitikime trečiadienių vakarais nuo 18:30 vaikų žaidimo centre “Bambliuko svajonės“ , pačiame Vilniaus centre. Šie vakarai be vaikų – tik tėveliams, o dienos metu ateikite su vaikais pažaisti. Čia gera ir jauku.

Registruotis į seminarus galite paspaudę nuorodą https://www.bambliukosvajones.lt/book-online
Ivesticiją į save ir savo šeimą simbolinė – 10 Eur 🙂

Vasario 8 d. Trečiadienis, 18:30-21:00
Seminaras “Kaip kalbėti, kad vaikai klausytų ir kaip klausyti, kad vaikai kalbėtų?“
Dažniausias nusiskundimas – “vaikas manęs negirdi…” Kodėl vaikai mūsų negirdi? Praktiniame užsiėmime turėsite progą patys pastebėti save iš šono Jūsų atsineštoje iš namų situacijoje. Sužinosite ir pasimokysite „Aš” kalbos, kuri suteiks Jums galimybę supykus pasakyti apie tai ką galvojate neįžeidžiant kito asmens.

Vasario 15 d. Trečiadienis, 18:30-20:00
Seminaras “Bausti negalima pasigailėti. Dar kartą apie ribas ir bausmes.“
Kodėl brėždami vaikams ribas jaučiamės tarsi baustume juos? Ar tikrai jiems reikia tų dviejų porcijų ledų, tos barbės, dar valandos prie kompiuterio? Kaip išlikti ramiems ir pasitikintiems kasdienybės iššūkiuose?

Kovo 1 d. Trečiadienis, 18:30-20:00
Seminaras “3 efektyvūs būdai, kaip susitarti su vaiku be ašarų“
Kalbėsime apie jausmus ir mokysime juos atpažinti, įvardinti. Manau, kad būdų yra daug daugiau nei 3 ir jūs juos žinote. Ateikite, pasikalbėsime.

Kovo 15 d. Trečiadienis, 18:30-20:00
Seminaras “Jau saulutė vakaran, maži vaikai patalan… Kodėl vaiko gyvenime taip svarbus yra miegas ir ritmas?“
Dienos, savaitės, metų ritmas mūsų namuose. Kodėl jie yra svarbūs vaikams? Migdymo, kėlimo ritualai. Kodėl vaikams sunku užmigti? Kalbėsime apie sveiką miegą ir šeimos dienotvarkę.

Kovo 22 d., Trečiadienis, 18:30 – 20:00
Seminaras “Broliai ir seserys. Kaip mylėti, kad užtektų tos meilės visiems?“
Atrodo saulės užteks visiems, bet aršiausia konkurencija dėl tos tėvų saulės vyksta tarp artimiausių žmonių – brolių, seserų. Kaip tėvams pasiruošti ir paruošti brolius, seses, kaip padalinti meilę “po lygiai“, kad jos užtektų visiems. Pakalbėsime ir apie šeimos konsteliaciją – žvaigždyną.

 

Kaip tvarkytis su vaiko isterija pasiimant jį iš darželio?

Dalinuosi savo atsakymu portale “Tavo vaikas“

http://www.tavovaikas.lt/darzelinukas/lavinimas-ir-ugdymas/vaikas-nenori-eiti-is-darzelio-namo-ka-daryti.d?id=66918674

Paprastai sulaukiame klausimų, kaip pripratinti vaiką prie darželio, kad jis noriai į jį eitų, na, o šįkart klausimas priešingas – ką daryti, jei atėjus pasiimti vaiko į darželį, jis priešinasi ir nenori eiti namo?

Kristina klausia: „Kaip tvarkytis su vaiko isterija pasiimant jį iš darželio? Atėjus pasiimti, ji tiesiog rėkia “nenoriu mamos, nenoriu namo“, rėkia, stumia šalin, nesiduoda rengiama. Namie rodos viskas gerai, vaiką mylime, žaidžiame. Dabar jai 2 metai su trupučiu“.

Vaikystėje pats rimčiausias darbas yra… žaidimas. Ir tai vaikai daro su tokiu įsitraukimu ir noru, kurio aš, suaugusi, vaikams labai pavydžiu. Spėju, kad Jūsų mergaitei labai patinka žaisti darželyje su naujais žaislais, kitokius žaidimus nei namuose.

Kiekvienas darželis turi savo ritmą, bet daugmaž jis panašus: ryto ratas, pusryčiai, laukas arba žaidimai, pietūs, pietų miegas, pavakariai, vakaro žaidimai laukiant tėvelių. Ir įsivaizduokite, visos tos mamos pataiko ateiti pasiimti vaikų kaip tik tuo momentu, kai būna žaidimo pats įkarštis, pats smagumas. Esu įsitikinusi, kad ji myli Jus, ir namo nori eiti, bet…. tik ne dabar, ne šią akimirką ji tikriausiai nori užbaigti savo žaidimą, jį “išžaisti“ iki galo. Tai tikrai labai svarbu kiekvienam vaikui. O kad Jūsų namuose viskas gerai, ne tik „rodos“, o ir yra, liudija tai, kad dukrytė gali atvirai Jums reikšti tokius jausmus ir nebijoti, kad bus nubausta. Tačiau be galo kiekvienai mamai skaudu girdėti tokius žodžius, ypač, kai taip stengiesi dėl savo vaiko ir, rodos, bet ką atiduotum, kad tik jis neverktų. Bet kažkur kamputyje tupi abejonė ir šnibžda: „Galėjai ramiau, švelniau, ilgiau palaukti. Su kokia mama nenori vaikas eiti? Aišku, kad su bloga! Ką auklėtojos pagalvos?!“ Kristina, esu tikra, kad mylite savo dukrytę iš visos širdies. Ir tai, kad drįstate paprašyti pagalbos, prisipažinti, kad esate netobula, kad nežinote, kaip tvarkytis su isterija, yra verta mažų mažiausiai pagarbos. Tad pasidalinsiu savo, kaip dviejų berniukų ir darželio auklėtojos, patirtimi tokiose situacijose. Pirma, kaip minėjau, pasitarkite su auklėtoja, kokiu metu yra geriausia ateiti pasiimti vaiko. Jei ateisite per anksti, pvz., tik po vakarienės, mergaitė bus nepatenkinta, nes dar nespėjo pažaisti, o jei per vėlai, tai bus pavargusi nuo Jūsų laukimo. Vaikai (o dažnas ir suaugęs) nemoka tiksliai pasakyti, kodėl pyksta. Atsimenu, kaip man grįžus iš ilgos kelionės, mažylis kurį laiką apsimetė, kad manęs net nemato, paskui pradėjo verkti, kad nenori mamos, nemyli jos, o tada jau puolė į glėbį ir kūkčiojo, kol nurimo. Iki 3 metų vaikai dar sunkiai suvokia išsiskyrimą. Kai kurios auklėtojos susitaria su tėveliais, kad tėveliai tik pasirodo, kad atėjo ir palaukia, kol vaikus iš žaidimo kambario iki rūbinėlės auklėtojos atlydės pačios. Taip vaikai turi pakankamai laiko, kad pabaigtų žaidimą, susitvarkytų ir atsisveikintų su darželiu. Bet net ir tada būna ašarų. Nes auklėtoja yra auklėtoja, o tėvai yra tėvai. Ir jei vaikas laikėsi darželyje visą dieną, “buvo geras ir neverkė“, tai atėjus tėvams išsilieja visos nuoskaudos ir baimės. Todėl, antra – leiskite paverkti jai tol, kol palengvės. Leiskite papykti ant Jūsų. Išlikite rami ir pasitikinti savimi. Neskubėkite raminti, rengti mergaitės ir bėgti kuo toliau nuo auklėtojų, kitų tėvelių, kurie “kažin ką pagalvos“. Sutelkite dėmesį ne į savo gėdą, apmaudą, o į savo mergaitę. Jums dabar svarbu išbūti šalia jos, tokios pykstančios ir nusiminusios tiek, kiek reikės jai, o ne jums. Kaip supratote, laiko gali prireikti daugiau nei 5 min., tad pasiruoškite tam. Ir paskutinis, trečias patarimas – auginkite dukros pasitikėjimą Jumis. Nepabėkite paslapčia, neatsisveikinus su ja net trumpam. Sukurkite atsisveikinimo ritualą. Jei pažadėjote pareidama ką nors smagaus parnešti, pasistenkite nepamiršti. Bet patikėkite, vaikai labiau džiaugiasi Jumis, o ne saldainiu. Ir šiaip, nepamirškite savo pažadų, kad pažaisite po pusryčių, kad pasiūsite suknelę lėlei, kad pažiūrėsite kartu filmuką. Svarbiausia, negrasinkite žaislų parduotuvėje ar išėjus kur pasivaikščioti: „Na, viskas, atia, aš išeinu, palieku tave čia vieną“. „Neatidavinėkite“ svetimiems žmonėms, t.y. ,gerbkite mergaitės pasitikėjimą Jumis. Gerbkite jos visus jausmus, leiskite jai ne tik šypsotis, dainuoti, šokti, apsikabinti, bet ir pykti, liūdėti, ožiuotis. O… kaip jūs parodote aplinkiniams savo pyktį?